Fotoistorijos

pasakojimai

Sveiki, aš Jolita,

esu čia kartu su jumis – sekti kadrus, žmonių akis, aš taip pat mėgstu portretus ir istorijas. Tai būdas mėgautis fotografijos šviesos žaidimu ir nuoširdžiai priimti savo jautrumą kaip stiprybę. Esu kaip veidrodinis neuronas, kuris gali sukurti lengvą ir gilų portretą, pamatyti žmogaus sielą akyse ir ją atvaizduoti. Pagauti tai, kas žodžiais neišrašoma. Pojūčių jėgainė nuotraukose.

Jolita-Petrošienė
seimos fotosesija prie juros

Žmonės

Šeimos, šventės, asmeninės ir visa kita kas netelpa į aprašymus.

Visą nuotraukų galeriją žiūrėti čia→

sviesuzaidimai.lt-rytas

Gamta. Nuo pradžių iki dabar

Gamtos fotografijų ciklas.

Visą nuotraukų galeriją žiūrėti čia→

Gamta. Nuo pradžių iki dabar
Jolita-Petrosiene piesinys miskas

Miškai. Popierius/anglis. 2022m

Kaip gimsta paveikslas? O gal pojūtis? Ar mes pažįstame savo emocijas?

Ateina laikas atmesti visas klišes ir svetimas žmonių pasaulėžiūras. Atėjau nusipirkti angliukų ir popieriaus. Tiesa, dar akvarelių ir kitokių akvarelių, tačiau eilinį kartą pabandžiusi pasižaisti nesavo žaidimą spalvomis, supratau kad ne tai mano kalba. Anglis ir popierius tapo tikra laisve reikšti jausmą ir spalvą. Pušys, eglės, ir kitų medžių vibracijos. Ramybė. Paveikslai be naratyvo, be tikslo patikti ar būti vertinami.

Žiūrėti paveikslus→

Galite užsakyti jų reprodukcijas, parašykite asmeniškai.

Miškai. Popierius/anglis. 2022m

Kaip gimsta paveikslas? O gal pojūtis? Ar mes pažįstame savo emocijas?

Ateina laikas atmesti visas klišes ir svetimas žmonių pasaulėžiūras. Atėjau nusipirkti angliukų ir popieriaus. Tiesa, dar akvarelių ir kitokių akvarelių, tačiau eilinį kartą pabandžiusi pasižaisti nesavo žaidimą spalvomis, supratau kad ne tai mano kalba. Anglis ir popierius tapo tikra laisve reikšti jausmą ir spalvą. Pušys, eglės, ir kitų medžių vibracijos. Ramybė. Paveikslai be naratyvo, be tikslo patikti ar būti vertinami.

Žiūrėti paveikslus čia→

Galite užsakyti jų reprodukcijas, parašykite asmeniškai.

Jolita-Petrosiene-nuotrauku-dezute-2

Visas šimtmetis vienoje dėžutėje

Keliolikos žmonių gyvenimai.

Noras prisiminti istorijas, ir kodėl reikėtų spausdinti nuotraukas.

Skaityti daugiau →

Visas šimtmetis vienoje dėžutėje

Keliolikos žmonių gyvenimai.

Noras prisiminti istorijas, ir kodėl reikėtų spausdinti nuotraukas.

Skaityti daugiau →

Jolita Petrošienė - obelis 2006m

Obelis, 2006 ruduo.

Kadaise nuo tėčio turėjau palikimą, nedidelę pinigų sumą. Tuo metu skaitmeniniai fotoaparatai žengė pirmus žingsnius. Nors pikselių buvo labai mažai – tai atrodė gan tobulai. Tad lygiai prieš 20 metų nedvejodama išleidau tuos pinigus savo pirmam Canon skaitmenukui. Ir anuomet tai buvo geriausias mano sprendimas.

Ši obelis buvo jau senolė, dar kai mano mama buvo maža. Mažų paukštelių nutupinėta, savo nepaprasto skonio obuoliukais myli visus. Nors jau visos mūsų obelys jau senai tuščiavidurės, kažkaip sugeba žievės pagalba augti ir vis užsiauginti po kokią naują šaką, sukrauti obuoliukų, išmitingai juos išmėtyti ir pakviesti kad susirinktumėm jos turtą.

Nors čia ne obuolių reklama, bet jei pamatysit tolumoje kviečiančią jus prieiti artyn obelį, prieikite. Čia ne tik pasakų personažas, tai gryna širdis sode.

O jei kalbant apie pačią fotografiją, kaip ir daugumos pradedančiųjų pirmuose kadruose dominuoja gėlės, grybai ir vorai. Dar saulėlydžiai. Tik vienas kitas kadras yra „čia ir dabar” pagautas laiku ir vietoje. Tai kelio pradžia.

Obelis, 2006 ruduo.

Kadaise nuo tėčio turėjau palikimą, nedidelę pinigų sumą. Tuo metu skaitmeniniai fotoaparatai žengė pirmus žingsnius. Nors pikselių buvo labai mažai – tai atrodė gan tobulai. Tad lygiai prieš 20 metų nedvejodama išleidau tuos pinigus savo pirmam Canon skaitmenukui. Ir anuomet tai buvo geriausias mano sprendimas.

Ši obelis buvo jau senolė, dar kai mano mama buvo maža. Mažų paukštelių nutupinėta, savo nepaprasto skonio obuoliukais myli visus. Nors jau visos mūsų obelys jau senai tuščiavidurės, kažkaip sugeba žievės pagalba augti ir vis užsiauginti po kokią naują šaką, sukrauti obuoliukų, išmitingai juos išmėtyti ir pakviesti kad susirinktumėm jos turtą.

Nors čia ne obuolių reklama, bet jei pamatysit tolumoje kviečiančią jus prieiti artyn obelį, prieikite. Čia ne tik pasakų personažas, tai gryna širdis sode.

O jei kalbant apie pačią fotografiją, kaip ir daugumos pradedančiųjų pirmuose kadruose dominuoja gėlės, grybai ir vorai. Dar saulėlydžiai. Tik vienas kitas kadras yra „čia ir dabar” pagautas laiku ir vietoje. Tai kelio pradžia.

Kasdienį fotogyvenimą sekite Instagram arba Fb