Maisto fotografijos mados ir tendencijos

Maisto fotografija – tai nuolat besivystantis menas, atspindintis ne tik kulinarines tendencijas, bet ir vizualinės kultūros pokyčius. Nuo pirmųjų nespalvotų atvaizdų iki šiuolaikinių socialinių tinklų dominuojančių ryškių ir stilizuotų nuotraukų, maisto fotografija nuėjo ilgą ir įdomų kelią. Šiame straipsnyje gilinsiės į pagrindines maisto fotografijos madas, remdamiesi skirtingų autorių darbais ir jų požiūriu.

1. Natūralumas ir minimalizmas, natūrali dienos šviesa

Ši tendencija akcentuoja maisto natūralų grožį ir paprastumą. Fotografai vengia dirbtinio apšvietimo, ryškių spalvų ir perteklinių rekvizitų, siekdami sukurti intymią, jaukią ir artimą atmosferą. Pagrindinis dėmesys skiriamas maisto tekstūrai, formoms ir natūralioms spalvoms. Šis stilius yra labai mėgstamas fotografų, jį nesunkiai gali įvaldyti ir pradedantieji fotografai.

Helene Dujardin: Ši prancūzų kilmės fotografė yra žinoma dėl savo šiltų, atmosferiškų ir natūralių maisto nuotraukų. Ji meistriškai naudoja natūralią šviesą ir neutralius fonus, kad sukurtų subtilius ir elegantiškus vaizdus. Naudoja ganėtinai atvirą diafragmą ir mažą ryškumo zoną. Jos darbai dažnai primena natiurmortus, kuriuose maistas tampa pagrindiniu meno kūriniu. Dujardin pabrėžia, kad svarbiausia yra užfiksuoti maisto esmę ir sukurti ryšį su žiūrovu. Ši autorė yra išleidusi knygą „Plate to pixel“ kurios intro galite pasižiūrėti čia

2. „Flat lay“ kompozicijos: vizualus pasakojimas iš viršaus

„Flat lay“ (liet. „gulėjimas plokščiai“) – tai fotografavimo iš viršaus technika, leidžianti sukurti plokščią kompoziciją. Ši maisto  fotografijos mada itin populiari socialiniuose tinkluose, nes leidžia patogiai parodyti visą patiekalą ar produktų rinkinį viename kadre. Taip pat dažnai naudojama simetrinė kompozicija, taip pat puikiai tinka kvadratiniam formatui. Dėl savo tvarkingumo ir vizualinio patrauklumo, „flat lay“ nuotraukos dažnai sulaukia daug dėmesio.

„Flat lay“ technika nėra išskirtinai fotografijos reikalas. Ji turi šaknis mene, „knolling“ praktikoje, kurią 1987 m. sukūrė Andrew Kromelow. „Knolling“ apima panašių objektų išdėstymą 90 laipsnių kampu vienas kito atžvilgiu. Šis principas buvo pritaikytas ir maisto fotografijoje, sukuriant tvarkingas ir vizualiai patrauklias kompozicijas, žiūrint iš viršaus. Apie šį įdomų stilių būtinai paskaitykite, jis ne šiaip atsitiktinis, turi kompozicijos ir spalviškumo tradicijas, straipsnis anglų k. apie „Knolling” ir jo pradininką, kurį radau štai čia 

3.Tamsus ir dramatiškas apšvietimas: Rembranto įkvėpti natiurmortai

Ši tendencija, įkvėpta XVII amžiaus olandų tapybos, naudoja tamsų foną ir ryškų, bet ribotą apšvietimą, sukuriant dramatišką ir paslaptingą atmosferą. Šviesa ir šešėliai vaidina pagrindinį vaidmenį, išryškindami maisto tekstūrą ir detales.

Viena įdomesnių fotografių, kuri naudoja tamsą kaip pagalbininkę yra Eva Kosmas Flores: Ši fotografė yra žinoma dėl savo tamsių ir dramatiškų maisto nuotraukų. Ji meistriškai valdo šviesą ir šešėlius, sukurdama gilius ir sodrius vaizdus. 

Maisto dėliojimas lyg senoviniuose paveisluose – neišeinanti iš mados tendencija, mėgstama fotografų ir žiūrovų. Aš asmeiškai dievinu žiūrėti į šias nuotraukas kaip į meno kūrinius.

4. Makro pasaulis lėkštėje

Šis fotografavimo stilius pabrėžia maisto tekstūrą ir smulkias detales. Fotografuojama iš arti, naudojant makro objektyvus, siekiant atskleisti maisto unikalumą ir grožį per smulkias detales. 

Andrew Scrivani: Šis amerikiečių fotografas yra žinomas dėl savo detalių ir tekstūrų kupinų maisto nuotraukų. Jis meistriškai naudoja makro fotografiją, kad atskleistų maisto paviršiaus ypatumus, nuo traškių plutelių iki sultingų vaisių minkštimo. Scrivani teigia, kad svarbiausia yra pamatyti grožį smulkmenose. O jo nepaprasti darbai ir kaip jis noriai dalinasi ir pasakoja apie šio darbo užkulisius – užburia paprastumu ir subtilumu. Rekomenduoju – Andrew Scrivani →

5. Judesys ir veiksmas: dinamika ir gyvybė kadre

Ši maisto fotografijos tendencija fiksuoja maisto gaminimo ar patiekimo procesą, sukuriant dinamiškus ir gyvus vaizdus. Fotografai naudoja greitą užrakto greitį ar specialius efektus, kad užfiksuotų judesį ir sukurtų įtraukiančią patirtį. Kadruose dažnai fiksuojamos rankos gaminančios maistą, tai taip pat labai populiarus ir madingas žanras maisto fotografijoje. Konkrečių autorių neišskirčiau, labiau gal pačius maisto gamintojus kurie pageidauja gyvybės ir judesio, „pasiliejusių” kadrų – dinamikai atspindėti. Iš esmės tai lyg atspindėti gaminimo džiaugsmą, kaip Jamie Oliver knygose. Laisvas, neįpareigojantis stilius. Tačiau negalvokite kad tai labai lengvas žanras, jame taip pat galioja kompozicijos ir spalviškumo taisyklės!