Mokymai – „Fotografijos kompozicija”
Esminiai pagrindai naujokams ir ne tik.
Svarbu ne kuom fotografuoji,
svarbu ką matai.
Kam skirti mokymai:
- Profesinių mokyklų mokytojams ir mokiniams, organizacijoms, savo individualias veiklas vykdantiems asmenims- norintiems gerai nufotografuoti savo renginių ar gaminių nuotraukas soc. tinklams ir kitur.
- Žengusiems į fotografiją, ir jaučiantiems, kad vien gražų vaizdą rasti neužtenka.
- Mėgstantiems keliauti ir įamžinti savo įspūdžius nuotraukose.
- Visiems kam įdomu kas yra kompozicija.
Kodėl kompozicijos?
Nes tai esminis ramstis ne tik fotografijoje. Kompozicijos nežinojimas kiša koją ne tik mėgėjams bet ir profesionalams. Kompozicija yra visur, piešinyje, muzikoje, net restorano lėkštėje maistas išdėliotas jaučiant kompoziciją. Kitaip ptariant kai yra kūryba ir matematika viename.
Kodėl beveik niekam nesigauna sukurti kompozicijos intuityviai?
Nes ji turi taisykles, kurios nusistovėjusios per daugelį šimtmečių ir turi savo pavadinimus kaip: aukso pjūvis, trys trečdaliai, įstrižainė ir panašiai. Kompozicija yra harmonija pasemta iš gamtos dėsnių ir geometrijos.
Ką veiksime mokymų metu?
- Analizuosime klaidas.
- Mokysimės pritaikyti kompozicijos principus telefone.
- Aptarsime fotoatvaizdo formatus, šviesos kryptis, fotografuojančiojo darbą.
- Mokysimės kaip fotografuoti vaikus.
- Kad teorija nepraslysų pro ausis – praktiškai ją įgyvendinsime gyvai dirbdami grupėmis. Atliksime užduotis, jas įsivertinsime.
Kam visa tai? Juk aš ir taip gerai fotografuoju!
Bet juk jeigu nori laužyti taisykles, pirma turi jas žinoti!
Mokymus vedu aš- Jolita Petrošienė. Daugybę gyvenimo dienų ir valandų praleidusi prie foto atvaizdų ir paveikslų ‘karalystėje’.
Kaip gimė ši mokymų kryptis?
Istorija: nuo praktikos iki teorijos. Studijavau dailės mokykloje, vėliau VDA tapybos specialybėje. Ir mano didžiausiam nustebimui, per visą dešimtmetį dėstytojai nė karto nebandė aiškinti nieko panašaus kas bus išdėstyta šiame seminare. Tik vienas vienintelis tapybos mokytojas nubraižė ant drobės dvi įstrižas linijas ir ten centre kur jos susikerta – uždėjo tašką ir parodė kad jame geriau kad nieko nebūtų. Kiti gi dėstytojai linguodavo galvomis ir sakydavo kad kopozicija bloga ir aš jos tiesiog nejaučiu. Nejautė beveik niekas, kartais pataikydavo nupiešti teisingai, kartais ne.
Pala, kompoziciją reikia pajausti?
Ir vargiai stengiausi pajausti, perprasti, valandų valandas žiūrėti ir atspėti kas joje yra per magija kurios neįmanoma išmokti. Jaučiausi taip tarytum kažkas buvo atėmęs kažkokį pojūtį. Ir tai buvo visos skurdžios žinios kurias atsinešiau iš dailės mokslų, mokytis pabandant išjausti. O juk žinot koks jausmas kai viską padarei iki galo, be to darbo pagrindo nėra, kaip namas be pamatų. Nepavyko.
Pasirodo įmanoma. Ne tik įmanoma bet ir būtina išmokti kompozicijos taisykles. Jas žinoti būtina tiek naujokams, tiek pažengusiems, net restoranų šefai vadovaujasi kompozicijos pojūčiais serviruoja savo šedevrus lėkštėse. Vadovėliuose kompozicijos taisyklės seno egzistavo, tik aišku – kad neaišku, kaip jas realiai naudoti naujokui. Esate matę tokį paveikslėlį? Ir ką mum dabar su juo daryti?
O ar esate nufotografavę atrodo tobulą kadrą, bet kažkas jame nesižiūri? kažkaip tiesiog nesigavo? Arba visos nuotraukos vienodos? Atsakysime į šiuos klausimus šiame vienos dienos seminare.